Santrauka
Įvadas. Prieiga prie saugaus nėštumo nutraukimo yra svarbi moterų reprodukcinės sveikatos priežiūros dalis. Medikamentiniai ir chirurginiai abortai yra labai efektyvūs ir paprastai saugūs, jei procedūrą atlieka kvalifikuoti specialistai. Tačiau tiek medikamentinės, tiek chirurginės procedūrų komplikacijų rizika išlieka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje atliekama apie 73 mln. nėštumo nutraukimų. Nuo 2023 m. Lietuvoje moterims suteikta galimybė rinktis ne tik chirurginį, bet ir medikamentinį nėštumo nutraukimo metodą.
Tyrimo tikslas. Įvertinti medikamentinio ir chirurginio aborto metodų saugumą remiantis naujausia moksline literatūrą bei nustatyti jų įtaką moters reprodukcinei sveikatai ir vaisingumui.
Tyrimo metodai. Literatūros paieška atlikta naudojant duomenų bazes PubMed, Google Scholar, Medline bei Vilniaus universiteto bibliotekos elektroninius išteklius. Analizei atrinkta 20 aktualių studijų.
Rezultatai. Chirurginis abortas, dažniausiai atliekamas minimaliai invazyvios vakuuminės aspiracijos būdu, pasižymi iki 99,8 % efektyvumu ir maža komplikacijų rizika (kraujavimas 1,3 %, infekcijos <0,4 %). Medikamentinio aborto vartojant mifepristoną ir misoprostolį efektyvumas yra 96–97 %, o rimtų komplikacijų (kraujavimas, skausmas) pasitaiko rečiau nei 1 % atvejų. Abu metodai neturi kliniškai reikšmingos įtakos vėlesniems nėštumams.
Išvados. Medikamentinis nėštumo nutraukimas rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo metodas. Tai saugus būdas, pasižymintis maža komplikacijų rizika. Kaip ir chirurginis abortas, neturi reikšmingos neigiamos įtakos moters būsimiems nėštumams.