Santrauka
Darbo tikslas. Aprašyti pacientės, kuriai diagnozuotos gimdos miomos, klinikinį atvejį ir apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą šia tema.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros apžvalga atlikta naudojant tarptautinę duomenuų bazę Pubmed, specializuotą Google Scholar informacijos paieškos sistemą. Išnagrinėtas klinikinis atvejis, jo eiga, dinamika, baigtys.
Rezultatai. 27 metų pacientė kreipėsi dėl gausių menstruacijų, maudžiančio pobūdžio pilvo apačios skausmų ir kasdien besikartojančių trumpalaikių duriančių skausmų pilvo šonuose. Transvaginaliniu ultragarsu nustatytos dvi susiliejančios gimdos priekinės sienelės miomos (36 × 36 mm ir 44 × 31 mm). Kadangi pacientė atsisakė chirurginio gydymo, paskirta hormoninė terapija ulipristalio acetatu. Po gydymo skausmai sumažėjo, tačiau išryškėjo anemijos požymiai: hemoglobinas – 108 g/l, feritinas – 2,9 μg/l. Paskyrus gydymą geležies preparatais, anemija sumažėjo, bet operacija išliko būtina dėl progresuojančio miomų augimo (13,8 × 11,4 cm). Sėkmingai atlikta laparotomija (miomektomija) bendrosios nejautros sąlygomis.
Išvados. Gimdos miomos – dažnas nuo hormonų priklausomas nepiktybinis auglys, būdingas moterims, ypač afroamerikietėms ir priklausančioms 46–50 m. amžiaus grupei. Nors dauguma miomų yra besimptomės, kai kurios sukelia dubens skausmus, gausias menstruacijas ar vaisingumo problemas. Geležies stokos anemija, sukelta gausaus kraujavimo, yra dažna miomų komplikacija. Gydymas gali būti ir medikamentinis, ir chirurginis. Labai svarbu pasirinkti individualizuotą gimdos miomų ir jų sukeltų komplikacijų gydymą, siekiant palengvinti simptomus, sumažinti miomas ir pagerinti pacienčių gyvenimo kokybę.